Naujienos

Mėgėjų teatras – tai ne tik scena ir vaidmuo. Tai – širdis, kuri plaka kiekviename žingsnyje, kiekviename žodyje, kiekviename žvilgsnyje. Tai žmonės, kurie ateina ne dėl šlovės, o iš meilės. Meilės menui, žodžiui, žiūrovui.

Bazilionų teatro aktoriai, savo šiluma ir vidiniu spindesiu, apgaubia salę tarsi vasaros saulė rytmetį. Jie nesiekia vaidinti – jie gyvena scenoje. Ir to gyvenimo kupinas jų žvilgsnis, jų juokas, jų tyla. Tai žmonės, kurie atiduoda savo laiką, širdį, sielą – tam, kad kiekvienas žiūrovas iš spektaklio išsineštų dalelę grožio ir šviesos.

Per Onos Jautakės tekstus – kupinus išminties, jautrumo ir lietuviško dvasinio kraštovaizdžio – mūsų Bazilionų teatras kalba ne tik žodžiais, bet ir tylomis tarp jų. Kalba apie tai, kas tikra: apie gimtinę, apie jaunystę, apie tai, ką dažnai praleidžiame skubėdami – žydinčią gėlę, ūsorį vabalą, šimtametį ąžuolą ar liūdną gervių šauksmą.

Bazilionų teatras nebijo klausti: Ar matai? Ar girdi? Ką paliksime tiems, kurie gyvens po mūsų? Mes stengiamės pažadinti, parodyti, sugrąžinti. Sukrėsti tyliai – kaip lietus sausą žemę.

Tai – didžiulis noras kalbėtis su jaunimu, paliesti jų širdis. Priminti, kad grožis slypi paprastuose dalykuose. Kad gyvenimo stebuklai – visai čia pat. Reikia tik sustoti, pažiūrėti, išgirsti. Ir apkabinti. Medį. Žmogų. Prasmingą žodį.

Bazilionų kolektyvas – tai daugiau nei teatras. Tai – gyvas kvietimas gyventi sąmoningai. Su meile. Su pagarba. Su atida ir atjauta.

Bazilionų teatro vadovė Birutė Sinkevičienė