Naujienos

Rugpjūčio 23-ioji Lietuvos istorijoje – ypatinga diena, jungianti skaudžią praeitį ir nepaprastą tautos vienybės istoriją. Šią dieną Kuršėnuose prie Rezistentų paminklo susirinkę bendruomenės nariai ir miesto svečiai paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Minėjimas tapo prasmingu susitelkimu prisiminti okupacijos aukas, pagerbti kovojusius ir kentėjusius už Tėvynės laisvę bei dar kartą prisiminti Baltijos tautų vienybės galią.

Minėjimo pradžioje skambėjo muzika, prie paminklo išsirikiavo vėliavnešiai ir šokėjos. Simbolišką renginio atmosferą kūrė ir aktorių  pasirodymas, o prie paminklo atneštos gėlės tapo pagarbos žuvusiems ir nukentėjusiems nuo okupacinių režimų ženklu.

Renginio vedėja Gerda Šulcė priminė, kad Juodojo kaspino diena siejama su 1939 metų rugpjūčio 23-iąja, kai pasirašytas Molotovo–Ribbentropo paktas ir jo slaptojo protokolo nuostatos nulėmė skaudų Baltijos valstybių likimą. Prasidėjo okupacija, represijos, tremtys, šeimų išskyrimai ir netektys. Tačiau po penkių dešimtmečių ta pati rugpjūčio 23-ioji tapo ne tik istorinio skausmo, bet ir tautų susitelkimo simboliu.

1989 metų rugpjūčio 23 dieną daugiau kaip du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių susikibo rankomis į maždaug 600 kilometrų ilgio gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino. Baltijos kelias pasauliui parodė, kad trys tautos gali taikiai, drąsiai ir vieningai išreikšti savo siekį būti laisvos.

Kuršėnuose vykusio minėjimo metu buvo pagerbti žuvusieji už Tėvynės laisvę. Susirinkusieji tylos minute išreiškė pagarbą žmonėms, kurių gyvenimus palietė okupacija, represijos ir kova už Lietuvos nepriklausomybę.

Svarbią renginio dalį sudarė šokėjų pasirodymas su kardeliais pagal Sauliaus Petreikio kūrinį „Duduko ašaros“. Šokis tapo gyvu laisvės, atminties ir tautos stiprybės simboliu. Kardeliai – tarsi pagarba tiems, kurie kentėjo, ir priminimas, kad laisvė nėra vien istorinis faktas. Ją reikia saugoti, puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms.

Į susirinkusiuosius kreipėsi Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius, Lietuvos Respublikos Seimo narys Eimantas Kirkutis ir Seimo narės Rimos Baškienės patarėja Ada Grakauskienė . Savo žodžiais jie pabrėžė istorinės atminties svarbą, tautos vienybės reikšmę ir būtinybę saugoti tai, kas buvo iškovota didelėmis aukomis. Minėjime taip pat kalbėjo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų filialo vadovė Irena Butvidienė, kurios dalyvavimas renginiui suteikė ypatingą sąsają su tremties, netekčių ir išgyventos istorijos atmintimi.

Po prasmingų kalbų susirinkusiųjų atmintį palietė muzika. Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro tremtinių ansamblis „Tremties varpai“, vadovaujamas Jovitos Bražukienės, atliko kūrinius „Bučiuoju žemę“, „Lopšinė gimtinei ir motinai“. Skambėjusios dainos tapo jautriu tiltu tarp praeities ir dabarties, primenančiu gimtinės ilgesį, tremtinių patirtis ir meilę Lietuvai.

Minėjimo pabaigoje susirinkusieji buvo pakviesti susikibti rankomis, prisimenant 1989-ųjų Baltijos kelio dalyvius. Skambant „Lietuva. Latvija. Estija“ žmonės dar kartą simboliškai atkartojo prieš 37 metus Baltijos tautas suvienijusį gestą.

Šiandien Baltijos kelias išlieka vienu ryškiausių mūsų tautos vienybės ir taikaus pasipriešinimo simbolių. Jis primena, kad laisvė nėra savaime suprantama – ją būtina saugoti savo darbais, atsakomybe ir pagarba istorijai.

Kuršėnuose vykęs minėjimas dar kartą sujungė dvi rugpjūčio 23-iosios prasmes – skaudžią netekties ir okupacijos atmintį bei didžiulę Baltijos tautų vienybės jėgą. Susikibę rankomis renginio dalyviai priminė paprastą, bet labai svarbią tiesą: laikydami vieni kitų rankas, mes simboliškai laikome ir tai, kas mums visiems brangiausia – Lietuvos laisvę.