Naujienos

Gruzdžių gyventojai Vasario 13-ąją susirinko paminėti vienos svarbiausių Lietuvos istorinių datų – Valstybės atkūrimo dienos. Šventinis minėjimas subūrė miestelio gyventojus, svečius, mokytojus, tėvus ir vaikus – visus, kuriems brangi Lietuva, jos istorija ir ateitis.

Renginį vedusios vedėjos priminė, kad Lietuva gyva tol, kol auga jos vaikai, o kiekvieno širdyje gyvena meilė Tėvynei. Šventė prasidėjo prasmingais žodžiais apie laisvę, vienybę ir atsakomybę kasdien kurti savo valstybę darbais, kūryba ir tikėjimu.

Į sceną buvo pakviesti Gruzdžių lopšelio-darželio „Puriena" auklėtiniai ir jų vadovė Vida Šulnienė. Mažųjų pasirodymas sušildė žiūrovų širdis ir priminė, kad Lietuvos ateitis auga čia pat – vaikų šypsenose, dainose ir svajonėse. „Žiūrint į vaikus, supranti – Lietuva saugi", – skambėjo renginio metu.

Šventėje ypatingą vietą užėmė muzika. Bendruomenė kartu dainavo visiems gerai žinomą dainą „Mano kraštas". Skambėjo akordeonų melodijos, pripildžiusios salę jaunatviškos energijos ir lietuviškos dvasios. Muzika dar kartą priminė, kad ji sujungia kartas, širdis ir visą tautą.

Renginio metu skambėjo ir istoriniai žodžiai apie tautos stiprybę bei vienybę. Buvo pabrėžta, kad Lietuva gimė iš tikėjimo, svajonės ir žmonių ryžto, o ši svajonė gyva kiekvieno mūsų darbuose, dainose ir kasdieniuose pasirinkimuose.

Scenoje pasirodė ir Kuršėnų meno mokyklos Gruzdžių vietovės mokiniai, vadovaujami Agnės Dirvinskienės ir Meilutės Dautarienės. Jų pasirodymas tapo dar vienu įrodymu, kad kultūra ir menas yra gyvybiškai svarbi tautos dalis.

Iškilmingoje renginio dalyje visi susirinkusieji atsistojo Lietuvos Respublikos valstybės himnui. Tai buvo vienybės ir pagarbos akimirka, sujungusi visus bendram jausmui – meilės Lietuvai.

Šventėje sveikinimo žodžius tarė garbūs svečiai, bendruomenės atstovai ir vietos vadovai. Jie pabrėžė, kad laisvė nėra tik istorija – tai nuolatinė atsakomybė, kurią kiekvienas nešame savo darbu, rūpesčiu ir vienybe.

Vasario 16-osios minėjimas Gruzdžiuose tapo šilta, prasminga ir bendruomeniška švente, dar kartą priminusia: Lietuva gyva, kol esame vieningi, kol saugome savo kultūrą, kalbą ir meilę Tėvynei.