Naujienos

Trys Šv. Roko atlaidų Gruzdžiuose dienos, kupinos gražių renginių, prasmingų iniciatyvų, šypsenų, susitikimų ir nuoširdaus bendravimo, liko ne tik fotografijose, bet ir mūsų visų širdyse.

Šventinį savaitgalį pradėjome penktadienį. Atlaidų ir miestelio gimtadienio šventę kunigas Tomas Reinys atidarė aukodamas Šv. Mišias. Po jų visi persikėlėme į bažnyčios šventorių, kur net 240 žmonių dalyvavo Baltojoje vakarienėje. Nuostabiai papuošti Tado Flora stalai nepaliko abejingų, o mažuosius šventės dalyvius džiugino baltas „Burbuliukas" batutas.

Šeštadienio rytas miestelyje prasidėjo sportiškai – stadionuose vyko įvairios rungtys, sporto varžybos, edukacijos, paskaitos ir pasirodymai. Vienu iš svarbiausių akcentų tapo simbolinis 1636 m. bėgimas, priminęs mums, kokia turtinga ir prasminga yra Gruzdžių istorija.

Įsibėgėjus sportinei dienos daliai, dėmesį skyrėme kultūros vertybėms, krašto istorijai, jo saugojimui ir puoselėjimui. Gruzdžių dvaro pastate „Akmenukė" vyko ne tik įdomi edukacija, bet ir košės degustacija. Pasistiprinę leidomės link Lygudų, kur kelyje Gruzdžiai–Lygudai buvo pašventintas naujai pastatytas Lygudų kryžius.

Nuoširdžiai džiaugiamės Vidmanto Adomaičio pastangomis atstatyti šį svarbų krašto ženklą. Ypatingą iškilmingumą ceremonijai suteikė gausus Lietuvos šaulių sąjungos narių būrys. Savo buvimu jie ne tik papuošė renginį, bet ir dovanojo iškilmingas salves.

Kultūros ir istorijos pažinimą tęsė sentimentali fotonuotraukų paroda iš Vidmanto Adomaičio kolekcijos. Parodą atidarė garbingas svečias – žmogus, apie Gruzdžių istoriją žinantis nepaprastai daug, Damjonas Šniukas. Savo sukauptą fotografijų kolekciją pristatė pats Vidmantas Adomaitis, o apie Gruzdžių gyvenimą fotografo akimis papasakojo Algimantas Puodžiūnas. Tai buvo akimirka, leidusi ne tik pažvelgti į praeitį, bet ir pajusti, kiek daug istorijos slypi mūsų miestelio žmonėse, gatvėse ir kasdienybėje. Dėkojame nuostabiai vedančiąjai @Kristina Jankūnienė.

Po parodos visus į centrinę miestelio gatvę kvietė Šiaulių senų automobilių klubas „Seni ratai" ir jų bičiuliai. Senųjų automobilių ekspozicija neabejotinai tapo viena iš tų šventės akimirkų, kuri sužavėjo ir mažus, ir didelius.

Tuo metu klebonijos parkelyje šventės dalyvių laukė Gruzdžių ir Meškuičių medžiotojų būrelių bei Šiupylių kaimo bendruomenės paruoštos gardžios vaišės. Prie bendro stalo dar kartą įsitikinome, kad šventę kuria ne tik renginiai, bet ir žmonės, jų dosnumas, bendrystė bei noras dalintis.

Šiemet Gruzdžiai sulaukė ir nepaprastos dovanos – inkaro, kurį miesteliui padovanojo gruzdietis dr. Justas Žaglinskis. Inkaro atidengimo ceremonija subūrė gausų būrį žiūrovų, kurie išgirdo sumanytojo mintį, idėjos gimimo ir inkaro atsiradimo Gruzdžiuose istoriją. Tegul šis inkaras tampa ne tik gražiu miestelio akcentu, bet ir simboliu – priminimu, kad kad ir kur mus nuvestų gyvenimo keliai, visada turime vietą, į kurią galime sugrįžti.

O tada Gruzdžiai pakilo į tikrą šventinį žygį. Skambant „Ritmas kitaip" jaunųjų atlikėjų melodijai, įstaigų, organizacijų, įmonių ir bendruomenių eisena centrine miestelio gatve pajudėjo į vakarinę šventės dalį. Eiseną pasitiko vedėjai Laura ir Eimantas, dar kartą priminę, koks gražus yra mūsų miestelis ir kiek daug galime nuveikti, kai esame kartu.

Vakaro sceną užvaldė muzika ir gera nuotaika – šventę vainikavo Egidijaus Sipavičiaus, Iglės, grupės „Bernužėliai" ir „Rock On" pasirodymai. O dangų virš Gruzdžių nušvietę šventiniai fejerverkai tapo ryškiu ir įspūdingu viso vakaro finalu.

Sekmadienį šventės dienas užbaigėme ten, nuo ko viskas ir prasidėjo – bažnyčioje. Iškilmingos Šv. Mišios ir Eucharistinė procesija tapo prasmingu trijų dienų šventės užbaigimu ir gražiu priminimu apie mūsų krašto tradicijas, tikėjimą bei bendrystę.